Laukia pokyčiai

„DRG sistema įvedama jau kelerius metus, tačiau kasmet sulaukiame vis kokių nors patobulinimų. Anksčiau atskirų ligų apmokėjimo vidurkis buvo skaičiuojamas vertinant mažiau gydymo įstaigų. Dabar gi sąnaudos apskaičiuotos pagal visų 67 įstaigų, teikiančių stacionarines paslaugas, duomenis. Manome, kad jos bus „arčiau tiesos“,“ - sako Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Stasys Gendvilis (nuotr.). Nauja dar ir tai, kad ateinančiais metais šiek tiek didėja bazinė aktyviojo gydymo kaina. Ji auga 5,7 proc. palyginti su šių metų kainomis. Jeigu kalbėtume apie atskiras ligų grupes, kiek didesnį finansavimą gaus chirurginio aktyviojo gydymo paslaugas teikiančios įstaigos, tuo tarpu terapinių paslaugų įkainiai augs kiek mažiau. Be to, kai kurie brangiai kainuojantys vaistai bus apmokami atskirai pridedant jų kainą prie apmokėjimo pagal DRG sistemą. Tas pats bus su brangiais tyrimais ir kraujo komponentais. 
„DRG sistema moka ne už pacientui atliktų tyrimų skaičių, o už jo sudėtingumą. Jei žmogus serga sunkia liga, turi gretutinių ligų ar komplikacijų, jo gydymas kompensuojamas brangiau. Nereikėtų galvoti, kad DRG sistema yra tarsi katalogas – padarei tyrimą, finansavimas padidėjo. Turbūt teisinga, kad taip nėra. Jei mokėtume už tyrimų skaičių, skatintume pacientą tirti, reikia to ar ne. Vidutinė kaina, skaičiuojama iš sąnaudų ir yra tas korektiškas mechanizmas“, - paaiškina VLK laikinasis direktorius G.Kacevičius. 
 
Mokės vienodai
Kaip žinia, ankstesnė apmokėjimo pagal DRG kodavimą sistema piktino mažesnes gydymo įstaigas, teikiančias antrinio lygio paslaugas. Mat susidarydavo situacija, kad tas pats gydymas universitetinėse ligoninėse ir rajonų būdavo apmokamas skirtingai. Dabar gi situacija keičiasi. „Už tą pačią ligų grupę bus apmokama vienodai. Anksčiau trečio lygio paslaugos turėjo kitokį finansavimą. Dabar gi bus teisingiau“, - tikino S.Gentvilis. Pokyčius teigiamai vertina ir Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos valdybos pirmininkas, Pakruojo ligoninės vyriausiasis gydytojas Vygantas Sudaris. Tiesa, medikas tikina, jog teisingiau mokėti reikėtų ir už konsultacijas, ne tik gydymą stacionare. „Teisingumo principas turėtų būti. Laukiame to paties ir konsultacijų srityje. Mat dabar tas pats neurologas dirbdamas skirtingo lygio ligoninėse, apmokamas skirtingai. Pavyzdžiui, pas mane kartą per savaitę atvažiuoja neurologas konsultuoti pacientus. Jo konsultacijos kaina mano gydymo įstaigoje yra viena, o kuomet jis dirba trečio lygio ligoninėje kaina – kita. Anksčiau stacionarinių paslaugų apmokėjimas taip pat skyrėsi priklausomai nuo to, kur jos teikiamos. Akivaizdu, kad tai neteisinga“, - teigia V.Sudaris. 
 
Tinka ne visiems

Panašu, net ir pasikeitusi DRG apmokėjimo sistema tenkina ne visus. Kai kurie ligoninių vadovai įsitikinę – ji tiesiog ydinga. Tai iš dalies pripažįsta ir V.Sudaris: „Ar DRG sistema palanki kitoms įstaigoms, sunku pasakyti. Galbūt ji nėra dėkinga specializuotoms gydymo įstaigoms. Jų įkainiai labai sumažėjo ir dėl to jos eina „į minusą“. Jų išlaidos ir pajamos neadekvačios ir taip gauname „žirkles“. Aišku, nemažai priklauso ir nuo gebėjimo teisingai sukoduoti. Tačiau DRG atrodo teisingesnė sistema, nes už tą patį gydymą sumokama vienodai, nepriklausomai nuo to, ar ligoninė universitetinė, ar rajono“. 
Tuo tarpu Žalgirio klinikos vyriausioji gydytoja Alina Pūrienė (nuotr.) jokio teisingumo DRG sistemoje neįžvelgia. „Mes atsidūrėme situacijoje, kuomet visi lyg ir supranta, kad yra negerai, bet keisti jos negali. Esą tai vienos ligoninės problema. Tai tikrai netiesa“, - aiškina A.Pūrienė. Antrina jai ir Žalgirio klinikos Burnos, veido ir žandikaulių chirurgijos centro vadovas Linas Zleckas: „Apmokėjimas gerokai pasikeitė į blogesnę pusę po to, kai pradėta taikyti DRG sistema. Kodėl taip yra, nežinau, o ir paaiškinti nelabai kas gali. Tiesiog tokie yra faktai, kurie mūsų nuomone, nėra labai adekvatūs. Teigiama, kad toks yra vidurkis. Ligos suskirstomos pagal grupes ir tada skiriamos lėšos. Pasitaiko atvejų, jog gydymo sąnaudos didesnės, nei galima užkoduoti DRG sistemoje“.  
VLK laikinasis direktorius tikina, jog situaciją Žalgirio klinikoje bandoma spręsti, tačiau kol kas trūksta idėjų, kaip tai galima daryti. „Visaip galvojame, kaip išspręsti Žalgirio klinikos problemą, nes tai vienas didžiausių mūsų rūpesčių. Tačiau kol kas idėjos jokios neturime. Kad kainos, kuriuos šiuo metu skaičiuojamos mišriu būdu, būtų idealios, pasakyti tikrai negalime. Todėl dar reikia pereinamųjų mechanizmų. Tačiau disproporcijos mažėja“, - sako G. Kacevičius. 
 
Tarp kitko
Pagal DRG mechanizmą pirmiausia VLK  iš visų 67 gydymo įstaigų, teikiančių stacionarines paslaugas, surenka sąnaudų duomenis. Tam skirtos specialios lentelės, į kurias gydymo įstaigos turi vienodai surašyti savo informaciją. 2013 metai – buvo pirmieji, kuomet tokius duomenis pateikė visos ligoninės. Ši informacija panaudojama skaičiuojant bazines kainas. Taip gaunami DRG kainų koeficientai, kurių beveik 3,5 tūkst., nes kiekvienai ir DRG grupių nustatyti penkis kainų koeficientai, priklausomai nuo gydymo trukmės.